PASAULIS

PASAKA - MŪSŲ VAIKYSTĖS VERSMĖ

 

     

     ,,Pasakoje glūdi ištisų amžių mokslo ir išminties derlius. Jokia kita kūrybos rūšis nemoka žmogaus širdžiai gražius dalykus taip gražiai pasakyti, kaip pasaka. Vaikas, kuriam nebuvo sekamos pasakos, savo sieloje turės gabalą tuščio lauko, kuris vėlesniais metais nebegalės būti užsėtas.“

                                                                                                                 J.G.Herderis

 

     Daugelis vaikų laisvalaikį praleidžia žiūrėdami televizorių, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tėveliai labai užsiėmę, todėl mažai laiko skiria savo vaikams. Dabar pastebime, kad vis rečiau vaikai girdi pasakas, retai lanko spektaklius. Pasakos – neatsiejama vaikystės dalis. Jos daro stiprią įtaką vaiko asmenybės vystymuisi. Perprasdami pasakų veikėjų asmenines ypatybes ir jas siedami su savo patirtimi, vaikai labiau įsisąmonina savo gerąsias savybes, sustiprina pasitikėjimą savimi, mokosi nuoširdžiai bendrauti. Pasakų skaitymas, sekimas ugdo vaikų kalbinius gebėjimus, turtina žodyną. Kūrinių inscenizavimas padeda vaikui intuicijos ir fantazijos dėka atskleisti savyje kūrybinį pradą, pažinti pasaulį ne tik protu, bet ir širdimi, siela.

     Vykdant šį projektą logopedinių pratybų ir neformalaus ugdymo užsiėmimų metu, sieksime įtraukti mokinius ir jų tėvelius į stebuklingą pasakų pasaulį. Projektinė veikla nuteiks mokinius aktyviems kūrybiniams ieškojimams.

 

 

   Tyliai tyliai vinguriuoja pasakų takelis... Juo keliauja Raudonkepuraitė ir senelė – logopedžių (Aušros ir Dianos) įkūnyti personažai. Užsukusios į grupes, viešnios pakvietė vaikus pakeliauti pasakų labirintais – perskaityti kuo daugiau įvairių pasakų, mokytis jas sekti, iliustruoti, inscenizuoti ir kartu su tėveliais atvykti į šventinę pramogą ,,Pasakų mėgėjų stotelė“.

     Kasdien grupių valandėlių ir logopedinių pratybų metu ugdytiniai klausėsi, analizavo, sekė ir patys kūrė pasakas, aptarė personažų išorės ir charakterio bruožus, elgesio motyvus, atskleidė jose tūnančią žmonijos išmintį. Namuose tėvelių padedami prisiminė pamėgtas vaikystės knygeles, jų herojus.

     Po dviejų kūrybingo bendradarbiavimo savaičių mokiniai pasibeldė į senelės trobelės duris. Prie jų prisijungė nuo vilko pabėgusi ir sušalusi Raudonkepuraitė. ,,Gyvosiomis raidėmis“ pavaizduodami žodį ,,žiema“, vaikai padėjo suprasti, kad nors už lango ir nėra sniego, gamta jau išgyvena šaltąjį laikotarpį. Stebėdami V1 grupės interpretaciją ,,Lapė gudragalvė“, popietės dalyviai sužinojo apie lapės ir vilko nuotykius žiemą, įvertino jų poelgius, charakterio ypatybes, pasidžiaugė pasakos motyvais draugų sukurta knygele. V2 grupės ugdytiniams inscenizuojant pasaką ,,Pirštinė“, aktyviai talkino vaikų tėveliai ir seneliai.      Žiūrovai džiaugėsi veikėjų draugiškumu, bendruomeniškumu. Antrokė Greta pasekė eiliuotą ,,Senelės pasaką“, kurią projekto dalyviai iliustravo piešiniais ir pademonstravo skaidrėse. Visiems besiilgint tikrosios snieguotos žiemos, prieššventinio laikotarpio džiaugsmą vaikai atskleidė sekdami pirštukinę pasaką ,,Žiemos tyla“, sukurtą panaudojant R. Štainerio metodikos elementus.      Mažųjų draugų – nykštukų džiaugsmus ir rūpesčius mokiniai siejo su savo Kalėdų laukimo išgyvenimais. Nė vienam nuobodžiauti neleido viktorina ,,Iš kokios mes pasakos?“ – kiekvienas stengėsi atspėti, kokią pasaką iliustruoja ekrane demonstruojami paveikslėliai. Sušlubavusią ilgaamžės senelės atmintį atgaivinti padėjo V3 grupės auklėtojos ir jos ugdytinių sekamas ,,Pagrandukas“, o jų Pupų senelė visus pavaišino kūčiukais.

     O kokia gi vaikiška pramoga be linksmo žaidimo? Sušokę senio besmegenio šokį, vaikai pažadėjo ir toliau domėtis pasakomis, semtis iš jų išminties, sekti geraisiais veikėjų elgesio pavyzdžiais.

     Vykdant projektą:

•                    Į popietinės ugdomosios veiklos turinį tikslingai ir veiksmingai integruota kalbinė veikla

plėtojo mokinių kalbinius ir kūrybinius gebėjimus, lavino smulkiosios motorikos įgūdžius, formavo etines vertybes.

•                    Kuriant ir veikiant drauge, stiprėjo pedagogų, ugdytinių ir jų tėvelių tarpusavio santykiai.

 

 

                                                                                                                              Logopedės Aušra ir Diana